Tyrėjai iš Grifito universiteto nustatė, kad miegas kambaryje, kuriame temperatūra viršija 24 °C, gali kelti didesnę riziką širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Karštos naktys trukdo organizmui tinkamai atsigauti po dienos, todėl ilgainiui gali padidėti infarkto ar insulto tikimybė. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „BMC Medicine“.
Įprastai miego metu organizmas pereina į poilsio ir atsistatymo režimą. Širdies ritmas sulėtėja, kraujospūdis sumažėja, o kūnas gali efektyviai atkurti energijos atsargas. Tačiau per aukšta temperatūra kambaryje gali sutrikdyti šį natūralų procesą.
Kai patalpoje per karšta, organizmas pradeda kovoti su perkaitimu. Kraujagyslės išsiplečia, kad kūnas galėtų lengviau atiduoti šilumą aplinkai. Šis procesas vadinamas vazodilatacija.
Dėl to širdis turi dirbti intensyviau net ir miego metu. Net gilaus miego fazėje širdies veikla gali išlikti aktyvesnė nei įprastai. Ilgainiui tai gali sukelti papildomą krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai.
Pasak tyrime dalyvavusių mokslininkų, nuolat aukšta temperatūra naktį gali sukelti organizmo įtampos būseną. Tokia būsena veikia nervų sistemą ir mažina širdies ritmo variabilumą. Šis rodiklis laikomas svarbiu organizmo gebėjimo atsistatyti ir prisitaikyti prie streso rodikliu.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad net nedidelis temperatūros padidėjimas gali turėti pastebimą poveikį širdies apkrovai. Tyrime dalyvavo vyresni nei 65 metų žmonės, todėl gauti duomenys ypač svarbūs vyresnio amžiaus gyventojams.
Kai kambario temperatūra siekia 24–26 °C, širdies streso rizika padidėja maždaug 1,4 karto. Tai rodo, kad net nedidelis temperatūros pakilimas gali paveikti organizmo būklę nakties metu.
Esant 26–28 °C temperatūrai, neigiamų širdies veiklos pokyčių tikimybė padidėja jau maždaug du kartus. Tokios sąlygos gali sutrikdyti normalų organizmo atsistatymo procesą miego metu.
Kai temperatūra kambaryje viršija 28 °C, kritinio širdies apkrovimo rizika išauga beveik tris kartus. Tai reiškia, kad labai karštos naktys gali tapti rimtu iššūkiu širdies ir kraujagyslių sistemai.
Ilgainiui nuolatinė širdies apkrova nakties metu gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ji gali skatinti arterijų standėjimą ir nuolat padidėjusį kraujospūdį. Taip pat gali padidėti kraujo krešulių susidarymo rizika.
Mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaita gali dar labiau padidinti šios problemos mastą. Dėl globalinio atšilimo karštos naktys tampa vis dažnesnės. Tai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai.
Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja dienos metu patalpų temperatūrą palaikyti ne aukštesnę nei 26 °C. Tačiau aiškių rekomendacijų dėl optimalios temperatūros miego metu kol kas nėra.
Tyrėjai teigia, kad būtent čia gali slypėti svarbi spraga sveikatos rekomendacijose. Nakties temperatūra gali turėti didelę įtaką širdies veiklai. Todėl šis veiksnys turėtų sulaukti daugiau dėmesio.
Karštos naktys gali varginti organizmą net ir tuomet, kai dienos temperatūra nėra labai aukšta. Dėl šios priežasties mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti miego aplinkos sąlygoms.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ateityje karštos naktys gali tapti viena svarbiausių su karščiu susijusio mirtingumo priežasčių. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip sumažinti perkaitimo riziką patalpose.
Viena paprasčiausių priemonių – pasirūpinti tinkama kambario ventiliacija ir vėsinimu. Taip pat rekomenduojama palaikyti patogią miego aplinką. Tinkama temperatūra gali padėti organizmui geriau pailsėti ir sumažinti papildomą krūvį širdžiai.
