Susilpnėjęs uoslės pojūtis gali būti svarbus signalas apie vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Naujas JAV mokslininkų tyrimas parodė, kad prastesnė uoslė gali būti susijusi su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „JAMA Otolaryngology – Head & Neck Surgery“, o apie juos pranešė naujienų tarnyba „Duodecim“. Šis ryšys atskleidžia, kad net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi pojūčių pokyčiai gali turėti platesnę reikšmę sveikatai.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 5 000 JAV gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 75 metus. Beveik dešimt metų trukusio stebėjimo metu 280 dalyvių susirgo išemine širdies liga.
Dalyvių uoslė buvo įvertinta dar tyrimo pradžioje. Paaiškėjo, kad tie asmenys, kurių uoslė buvo silpnesnė, turėjo maždaug dvigubai didesnę riziką susirgti šia liga.
Didžiausia rizika nustatyta per pirmuosius ketverius stebėjimo metus, vėliau ji palaipsniui mažėjo. Tai leidžia manyti, kad uoslės pokyčiai gali būti ankstyvas organizmo siunčiamas signalas.
Tiksli šio ryšio priežastis kol kas nėra aiški. Vis dėlto mokslininkai mano, kad silpstanti uoslė gali būti susijusi su bendru organizmo funkcijų silpnėjimu senstant.
Toks bendras silpnėjimas gali turėti įtakos įvairių ligų vystymuisi, įskaitant ir širdies bei kraujagyslių sutrikimus. Todėl uoslės pokyčiai gali būti vertingi kaip ankstyvas rizikos indikatorius.
Išeminė širdies liga dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu atsirandančiu skausmu ar diskomfortu krūtinėje. Pailsėjus šie pojūčiai paprastai sumažėja arba visai išnyksta.
Silpnesnė uoslė nėra reta problema – ją turi iki penktadalio suaugusiųjų. Dalis žmonių šio sutrikimo net nepastebi arba nejaučia didelio poveikio kasdieniam gyvenimui.
Uoslę gali pažeisti daugybė skirtingų veiksnių. Dažniausios priežastys yra lėtinis sinusitas ar nosies polipai, tačiau įtakos gali turėti ir kitos sveikatos būklės.
Uoslės susilpnėjimas taip pat gali būti ankstyvas neurodegeneracinių ligų požymis. Jis siejamas su prasidedančia demencija ar Parkinsono liga.
Be to, silpnesnė uoslė gali būti susijusi su didesne depresijos rizika. Vyresniems nei 70 metų žmonėms ji taip pat siejama su greitesniu fizinio pajėgumo mažėjimu.
Tyrimai rodo, kad prastesnė uoslė dažniau nustatoma sergantiesiems šizofrenija, epilepsija ar cukriniu diabetu. Taip pat ją gali silpninti kelių vaistų vartojimas vienu metu.
Išeminė širdies liga yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų bei svarbi mirties priežastis. Ji atsiranda dėl vainikinių arterijų susiaurėjimo ir jų sienelių sukietėjimo.
Tipinis šios ligos simptomas – spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, pasireiškiantis fizinio krūvio metu. Tačiau simptomai gali būti įvairūs ir ne visada lengvai atpažįstami.
Kai kurie žmonės jaučia ne aiškų skausmą, o diskomfortą, panašų į rėmens graužimą. Skausmas gali plisti į kaklą, pečius, nugarą ar net dantis.
Kartais pojūčiai pasireiškia tik fizinio krūvio metu ir gali būti lydimi nerimo ar pykinimo. Tokie simptomai gali klaidinti ir būti nuvertinami.
Svarbu žinoti, kad ne visais atvejais liga įspėja iš anksto. Kai kuriems pacientams pirmasis jos požymis gali būti miokardo infarktas.
Nors išeminės širdies ligos visiškai išgydyti negalima, jos progresavimą galima reikšmingai sulėtinti. Tam pasitelkiami vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Efektyviausia prevencija – sveiki įpročiai. Nerūkymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba padeda sumažinti ligos riziką.
Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Laiku atpažinti simptomai ir tinkama priežiūra gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
