Migrena pasireiškia maždaug dešimtadaliui suaugusiųjų, o moterims ji pasitaiko tris kartus dažniau nei vyrams. Kai kuriais atvejais migreninis galvos skausmas tampa lėtine liga, nuo kurios žmogus gali kentėti net dešimtmečius.
Migrena gali taip progresuoti ir tapti tokia sudėtinga, kad simptomai pasireiškia beveik kasdien viena ar kita forma. Tokiais atvejais, kai migrena tampa lėtinė, neretai kyla grėsmė ir darbingumui. Taip teigia „Terveystalo“ neurologijos gydytojas neurologas Matti Ilmavirta.
Migrena laikoma lėtine, kai per tris mėnesius galvos skausmas pasireiškia 15 ar daugiau dienų per mėnesį, o migrenai būdingi požymiai nustatomi bent aštuonias dienas per mėnesį.
Gerokai dažnesnė migrenos forma yra epizodinė, t. y. priepuolinė migrena. Migrena paprastai prasideda kaip epizodinė, ir daugumai žmonių tokia išlieka visą gyvenimą.
Manoma, kad migrenos perėjimas į lėtinę formą paliečia apie 2–4 procentus migrena sergančių žmonių.
Pasak Ilmavirlos, lėtėjimas paprastai vystosi palaipsniui per mėnesius ar metus: migrenos priepuoliai pradeda kartotis dažniau, o jų trukmė pailgėja, pavyzdžiui, nuo 1–2 iki 3–7 dienų. Mažėja priepuolio slenkstis, daugėja ją sukeliančių veiksnių.
Migrenai pereinant į lėtinę formą, labiau išryškėja lydintys simptomai: kiti kūno skausmai, nuotaikos sutrikimai, miego sutrikimai, lėtinis nuovargis, pažintinių funkcijų sutrikimai ir autonominės nervų sistemos veiklos pakitimai, pavyzdžiui, žarnyno, širdies ar kvėpavimo sutrikimai.
Ilmavirta pabrėžia, kad būtent lydintys simptomai darbingumą ir funkcinius gebėjimus sumažina labiau nei pats galvos skausmas.
Dažnai šių lydinčių simptomų nesiejama su migrena, todėl jie „gyvena“ atskirais diagnozių pavadinimais, tokiais kaip fibromialgija, depresija, nerimo sutrikimai, lėtinio nuovargio sindromas (CFS) ar dirgliosios žarnos sindromas (IBS).
Kai kuriais atvejais lėtinė migrena gali sumažėti ar net visai išnykti prasidėjus menopauzei.
Migrenos lėtinėjimo priežastys, pasak Ilmavirlos, gali būti genetinis polinkis, hormoniniai veiksniai, ilgalaikis psichologinis stresas, netinkamai gydomi priepuoliai, netinkamai parinkti vaistai, infekcijos (pavyzdžiui, gripas ar COVID-19), patalpų oro kokybės problemos bei galvos traumos.
Pasveikimas įmanomas
Nuo lėtinės migrenos galima pasveikti savaime, pavyzdžiui, pašalinus ją provokuojančią priežastį, arba taikant veiksmingą profilaktinį (migrenos priepuolius mažinantį) gydymą.
Moterims migrenos eigai reikšmingos gali būti hormoninės gyvenimo ciklo fazės, pavyzdžiui, menopauzė.
„Po menopauzės migrena daugeliui moterų išnyksta. Ne visoms, bet daugeliui“, – sako Ilmavirta.
Vyrams galimas toks scenarijus, kad keletą metų varginanti migrena vėliau savaime aprimsta.
Tikslios priežasties, kodėl migrena kai kada visai praeina, nežinoma, tačiau manoma, kad tam įtakos gali turėti genetika. Migrena taip pat gali būti susijusi su tam tikrais augimo tarpsniais ar gyvenimo sąlygomis.
„Esu turėjęs pacientų šeimų, kur, pavyzdžiui, tėvas migrena sirgo tam tikrą metų skaičių, o vėliau jo sūnui migrena pasireiškė labai panašiai ir taip pat tam tikrą metų skaičių. Tai rodo aiškų genetinį komponentą“, – pasakoja Ilmavirta.
Dauguma pacientų, sergančių lėtine migrena, laikui bėgant pasveiksta arba jų būklė gerokai pagerėja. Tačiau kai kuriems migrena išlieka itin ilgai trunkančia problema – net kelis dešimtmečius.
„Tokiais atvejais paprastai skiriami profilaktiniai vaistai, kurie leidžia ligą geriau kontroliuoti, ir ji nebe taip stipriai trikdo kasdienį gyvenimą“, – teigia Ilmavirta.
Faktai apie migrenos lėtinėjimą
Migrenos perėjimo į lėtinę formą galima bandyti išvengti tinkamai gydant kiekvieną atskirą priepuolį, vengiant piktnaudžiauti skausmą malšinančiais vaistais ir laiku pradėjus profilaktinį gydymą.
Tarp lėtinėjimo rizikos veiksnių išskiriamas dažnėjantis priepuolių skaičius, piktnaudžiavimas priepuoliams skirtais vaistais ir kofeinu, antsvoris, stresiniai gyvenimo įvykiai, depresija ir miego sutrikimai.
Manoma, kad nepakankamai veiksmingai gydomi ir užsitęsiantys migrenos priepuoliai gali lemti centrinės skausmo sistemos jautrėjimą. Dėl to skausmas tampa lėtinis ir padidėja odos jautrumas skausmui – atsiranda allodinija, kai prisilietimas prie galvos, kaklo ar pečių srities sukelia skausmą. Yra rizika, kad dėl migrenos lėtinėjimo ir skausmo sistemų jautrėjimo tokia būklė klaidingai bus palaikoma įtampos galvos skausmu.
