Dar prieš kelerius metus senovinė kviečių rūšis samopsza buvo tik įdomybė sveiko maisto lentynose. Šiandien ji vis dažniau atrandama namų virtuvėse kaip vertinga alternatyva įprastiems kviečių miltams. Tai vieni seniausių žmogaus auginamų javų, kuriuos per šimtmečius išstūmė derlingesnės veislės. Dabar samopsza sugrįžta – turtingesnė maistinėmis medžiagomis, švelnesnė virškinimo sistemai ir pasižyminti natūraliu, sodriu skoniu.
Samopsza laikoma viena pirmųjų sukultūrintų kviečių rūšių. Ji buvo auginama jau prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų Artimuosiuose Rytuose, kur prisidėjo prie žemdirbystės atsiradimo ir nuolatinių gyvenviečių kūrimosi. Ilgą laiką ši kviečių rūšis buvo pagrindinis daugelio Europos ir Azijos tautų maisto šaltinis.
Iš samopszos grūdų buvo verdami tiršti patiekalai, primenantys šiandienes košes, o vėliau grūdai pradėti malti į miltus. Tačiau šis augalas turėjo trūkumų – jis nebuvo labai derlingas ir sunkiau perdirbamas. Atsiradus naujesnėms kviečių veislėms, samopsza sparčiai buvo išstumta, nes modernesni kviečiai duodavo didesnį derlių ir geriau tiko puriems kepiniams. Tik šiuolaikinis susidomėjimas natūraliais, mažiau apdorotais produktais lėmė, kad senosios javų rūšys vėl sugrįžo į mūsų virtuvę.
Maistingumas: kuo samopsza pranašesnė už įprastus kviečius?
Samopszą išskiria ypač turtinga sudėtis. Iš šio grūdo maltuose miltuose yra daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų ir vertingų riebalų nei paprastuose kviečių miltuose. Be to, tai natūralus B grupės vitaminų, geležies, cinko ir fosforo šaltinis.
Ypač vertinami samopszoje esantys augaliniai junginiai – karotenoidai ir polifenoliai. Jie padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais, o tyrimai rodo, kad iš samopszos pagaminti produktai gali būti naudingi širdžiai, žarnynui ir bendrai imuniteto būklei.
Dar vienas samopszos privalumas – jos glitimo savybės. Nors šis grūdas tikrai nėra be glitimo ir netinka sergantiems celiakija, nemaža dalis žmonių pastebi, kad kepiniai iš samopszos miltų jiems lengviau virškinami nei iš šiuolaikinių kviečių, ypač jei tešla rauginama natūraliu raugu.
Kaip naudoti samopszos miltus virtuvėje?
Su samopsza svarbu žinoti vieną dalyką – ji elgiasi kitaip nei įprasti kvietiniai miltai. Tešla iš šių miltų būna sunkesnė, drėgnesnė ir mažiau elastinga. Kepiniams samopsza suteikia lengvą riešutinį prieskonį ir malonią, sotesnę struktūrą. Iš jos neiškils labai purios, minkštos bandelės kaip iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, tačiau ši senovinė kviečių rūšis puikiai tinka: blynams ir vafliams, raugo duonai, muffinams ir meduoliniams kepiniams, blyneliais kepamiems paplotėliams ir pyragų pagrindams.
Norint pirmą kartą išbandyti samopszą, verta pradėti nuo mišinių – dalį įprastų kvietinių miltų pakeisti samopszos miltais (pavyzdžiui, 20–50 procentų). Taip lengviau priprasti prie kitokios tešlos konsistencijos ir naujo skonio, o vėliau galima drąsiai didinti senovinės kviečių rūšies dalį recepte.
