Raminantis rožinio triukšmo garsas, sukurtas užgožti aplinkos keliamą triukšmą ir padėti greičiau užmigti, gali būti ne toks nekaltas, kaip manyta iki šiol, rodo naujas tyrimas.
Pensilvanijos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Europos ir Kanados nustatė, kad rožinis triukšmas – dažnai kaip miego pagalbinė priemonė reklamuojamas garsų derinys – iš tikrųjų gali pabloginti miego kokybę.
Rožinis triukšmas yra viena iš plačiajuosčio triukšmo rūšių. Plačiajuosčiu triukšmu vadinami nenutrūkstami garsai, apimantys platų dažnių spektrą. Plačiausiai žinomas yra baltasis triukšmas, tačiau egzistuoja ir rudas (vadinamasis „brown“), mėlynasis bei kiti „spalvoti“ triukšmai. Jie skiriasi tuo, kaip pasiskirsto garso bangų intensyvumas skirtinguose dažniuose.
Baltasis triukšmas yra populiari priemonė miegui gerinti – jis dažnai naudojamas aplinkos triukšmui ar spengimui ausyse maskuoti. Vis dėlto iki šiol atlikti tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus: kai kuriais atvejais baltasis triukšmas gali padėti, tačiau vis daugiau duomenų rodo ir galimą riziką smegenų veiklai.
Rožinis triukšmas pasižymi didesniu žemųjų dažnių intensyvumu, todėl skamba švelniau, mažiau „šaižiai“ nei baltasis triukšmas. Jis dažnai lyginamas su lietaus ar krioklio garsu. Dėl šios priežasties daugybė programėlių ir garso įrenginių siūlo rožinį triukšmą kaip priemonę lengviau užmigti. Tačiau naujasis tyrimas verčia suabejoti tokiais pažadais.
Tyrime dalyvavo 25 suaugę asmenys nuo 21 iki 41 metų amžiaus. Nė vienas jų neturėjo miego sutrikimų ir įprastai nenaudojo garsų miegui gerinti. Dalyviai septynias naktis iš eilės praleido miego laboratorijoje, kur kasnakt stengėsi miegoti po 8 valandas, o tyrėjai stebėjo jų miegą skirtingomis garso sąlygomis.
Pirmąją naktį buvo sudarytos visiškai tylos sąlygos, kad dalyviai priprastų prie naujos aplinkos. Vėliau kiekvieną naktį jie miegojo esant vis kitokiai garsinei aplinkai, o sąlygų seka tarp grupių kito.
Vieną naktį dalyviai girdėjo įvairius aplinkos garsus – praskrendančius lėktuvus, važiuojančius automobilius, verkiantį kūdikį. Kitą naktį buvo leidžiamas tik rožinis triukšmas. Likusiomis naktimis buvo taikomos tokios sąlygos: visiška tyla (kontrolinė naktis), aplinkos triukšmas kartu su rožiniu triukšmu bei aplinkos triukšmas su ausų kamšteliais.
Kiekvieną dieną prieš naktį ir ryte po jos dalyviai pildė anketas, kuriose vertino savo miegą, taip pat atliko kognityvinius ir širdies bei kraujagyslių funkcijos testus. Be to, visos nakties miegas buvo registruojamas laboratoriniais prietaisais.
Palyginus su tyliomis naktimis, tiriamieji, miegoję esant intensyviam aplinkos triukšmui, vidutiniškai per naktį praleisdavo 23 minutėmis mažiau giliajame N3 miego etape – tai giliausia miego stadija, ypač svarbi fiziniam atsistatymui.
Vien tik rožinis triukšmas 50 decibelų garsumu taip pat turėjo pastebimą poveikį: jo klausę dalyviai vidutiniškai beveik 19 minučių trumpiau per naktį buvo REM miego stadijoje, palyginti su tomis naktimis, kai girdėjo tik aplinkos triukšmą.
Naktimis, kai girdėjosi ir aplinkos, ir rožinis triukšmas kartu, tiek REM, tiek gilusis miegas buvo gerokai trumpesni nei tyliomis kontrolinėmis naktimis. Be to, dalyviai daugiau laiko praleisdavo būdraudami, tačiau šis efektas nebuvo pastebimas, kai jie klausė tik vienos rūšies triukšmo.
Bendrai vertinant, miego kokybė pablogėdavo esant didesniam triukšmo kiekiui, įskaitant ir rožinį triukšmą. Vienintelė išimtis – naktimis su ausų kamšteliais.
Žmonės, kurie miegojo su ausų kamšteliais, reikšmingų miego skirtumų tarp skirtingų sąlygų neparodė: nei rožinis triukšmas, nei aplinkos triukšmas, nei jų derinys nepaveikė jų miego taip, kaip tų, kurie miegojo be apsaugos. Tai leidžia manyti, kad ausų kamšteliai gali būti saugesnė alternatyva plačiajuosčiams garsams.
Nors šis laboratorinis tyrimas buvo nedidelės apimties, jo rezultatai kelia abejonių dėl tariamos rožinio triukšmo naudos miegui, ypač turint omenyje, kokią reikšmę smegenų sveikatai turi REM ir gilusis miegas, pabrėžia Pensilvanijos universiteto miego tyrėjas Mathias Basneris.
Pasak jo, REM miegas yra svarbus atminčiai formuotis, emocijoms reguliuoti ir smegenų vystymuisi. Todėl gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad rožinio ir kitų tipų plačiajuosčio triukšmo leidimas miego metu gali būti žalingas, ypač vaikams, kurių smegenys dar vystosi ir kurie REM miego stadijoje praleidžia gerokai daugiau laiko nei suaugusieji.
Skaičiuojama, kad milijonai žmonių visame pasaulyje miega klausydamiesi plačiajuosčių garsų. Nors kai kuriems tai iš tiesų gali subjektyviai padėti užmigti ar mažiau kreipti dėmesį į išorinius dirgiklius, iki šiol sukaupti moksliniai duomenys yra per daug prieštaringi, kad šios priemonės būtų laikomos vienareikšmiškai saugiomis. Tyrėjai teigia, kad jau dabar yra pakankamai įrodymų bent jau atsargumui.
„Mūsų rezultatai ragina atsargiai vertinti plačiajuosčio triukšmo naudojimą, ypač naujagimiams ir mažiems vaikams. Taip pat būtini papildomi tyrimai su jautriomis populiacijomis, ilgesnės trukmės stebėjimai, išsamesnis skirtingų triukšmo „spalvų“ poveikio vertinimas bei saugių garso lygių miego metu nustatymas“, – teigia Basneris.
